K. Budrys gimė 1936 m. kovo 15 d. Klaipėdoje. Krepšininko karjerą pradėjo 1949 metais.

K. Budrys buvo išties iškili asmenybė, savo trofėjų kolekcijoje sukaupęs daugybę laurų: dar jaunystėje kartu su Klaipėdos „Maisto“ komanda tapo Lietuvos krepšinio čempionu, o pastaraisiais metais kartu su veteranais tapo pasaulio vicečempionu, Europos čempionu ir prizininku, apdovanotas KKSD Sporto garbės komandoro ženklu, Sporto garbės kryžiumi, LTOK olimpine žvaigžde ir ordinu už nuopelnus Lietuvai.

Suburdavo šeimas

K. Budrys taip pat žinomas kaip vienintelio pasaulyje šeimų krepšinio turnyro rengėjas.

„Šeima yra pats brangiausias turtas ir didžiausia vertybė, ją privalo puoselėti kiekvienas. Juk kuo daugiau darnių ir sveikų šeimų gyvens valstybėje, tuo ji bus stipresnė. Viso to galima pasiekti per krepšinį, kuris Lietuvoje taip pat yra vertybė. Jį žaisdamos šeimos tvirtėja, auga jų kolektyviškumas ir pagaliau didėja gimstamumas, ko mums Lietuvoje trūksta. Smagu žiūrėti, kaip mažiausi vaikai krepšinio aikštelėje laksto kartu su vyresniais broliais, seserimis, tėvais, dėdėmis ir net seneliais. O juk įprastai mūsų šeimos dažniausiai susiburia tik per laidotuves“, - dar prieš kurį laiką K. Budrys aiškino, kodėl kilo mintis rengti būtent šeimų varžybas.

2010 metais jis kartu su bendraminčiais įkūrė Lietuvos šeimų krepšinio lygą ir turėjo vilčių Klaipėdoje surengti Europos šeimų krepšinio čempionatą. Deja, nebespėjo...

K. Budrio šeimų krepšinio turnyras rengiamas nuo 1977 metų ir seniai išaugo iki tarptautinio lygio. Jame yra dalyvavusios šeimų komandos iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Suomijos, Vokietijos.

Ypatingo dėmesio sulaukė 2011 metais vykęs 35-asis turnyras, kuriame pirmą kartą dalyvavo ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės - Arvydo Sabonio šeimos komanda.

Nešė olimpinį deglą

K. Budrys 2012 metų vasarą buvo išrinktas dalyvauti Londono olimpinės ugnies nešimo estafetėje.

Klaipėdietis deglą kelias minutes nešė Pietryčių Anglijos miesto Ashfordo gatvėmis, palei kurias buvo nusidriekusios minios žmonių.

„Klaipėdoje aš praleidau visą gyvenimą: mačiau ir prieškarį, ir karo etapą, vėliau teko matyti ir griuvėsius. Klaipėda - mano širdies miestas. Su šiuo miestu susiję gražiausi prisiminimai“, - „Vakarų ekspresui“ yra atviravęs K. Budrys.

Dar prieš mirtį K. Budrys su ašaromis akyse prisiminė olimpinės ugnies nešimo misiją.

„Tai buvo tarsi padėka už visą mano sportinį kelią. Kai bėgau su deglu rankose, tiesiog virpėjo širdis. Aplink buvo daugybė žmonių, visi plojo ir džiaugėsi. To apsakyti žodžiais neįmanoma, kūnu bėgiojo malonūs šiurpuliukai“, - su „Vakarų ekspresu“ prisiminimais dalijosi K. Budrys.

Klaipėdoje gimęs ir augęs K. Budrys žaidė rankinį, ledo ritulį, futbolą, daugiausiai - krepšinį, nemažai metų skyrė lengvajai atletikai, jį kasmet buvo galima išvysti ir tradicinėse „Gintarinės jūrmylės“ bėgimo varžybose.

Baigęs Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, K. Budrys įsidarbino „Lietuvos jūrų laivininkystėje“ sporto metodininku, ten įkūrė „Meridiano“ sporto klubą. Vėliau beveik dešimt metų, dirbdamas pirmuoju kapitono padėjėju prekybiniame laive, kurio įgula - 26-28 žmonės, rengdavo tikras sporto žaidynes.

Triume buvo įrengęs tinklinio, mažojo futbolo, net ir krepšinio aikštelę.

Jo iniciatyva įkurtas krepšinio veteranų klubas „Neptūniečiai“ nuolat rengia Lietuvos miestų veteranų turnyrus ir dalyvauja Lietuvos, Europos ir pasaulio veteranų čempionatuose.

Sukūrė filmą

2018 metų spalio mėnesį Klaipėdos „Forum Cinemas“ kino teatre klaipėdiečiams buvo nemokamai parodytas legendinio krepšinio žurnalisto Vido Mačiulio filmas apie K. Budrį „Jūreivio keliai krepšinio uoste“.

Filmą žiūrėjo būrys garbių svečių, o labiausiai prie filmo ir krepšinio puoselėjimo prisidėję atstovai buvo apdovanoti specialiais ordinais, tarp jų ir K. Budrys.

„Medžiagos labai daug: tūkstančiai valandų, o viską reikėjo sutalpinti vos į vieną valandą. Tai milžiniškas ir alinantis darbas. Dėl šio filmo buvo paaukota labai daug laiko“, - sakė V. Mačiulis.

Vakar „Vakarų ekspresui“ V. Mačiulis sakė, kad džiaugiasi, spėjęs sukurti filmą apie K. Budrį.

„Kazimieras buvo labai laimingas, kadangi jo iškilūs darbai išliks ne tik atmintyje, bet ir vaizdinėje medžiagoje“, - teigė V. Mačiulis.

Pažinojusiųjų atsiliepimai

Su K. Budriu daug metų kartu į jūrą plaukiojęs ir sporto varžybas organizuodavęs žinomas Klaipėdos sporto specialistas Bronislavas Vyšniauskas teigė dar sunkiai suvokiantis, jog sporto varikliuko K. Budrio nebėra tarp gyvųjų.

„Aš Kazimierą Budrį pažinojau nuo 1969 metų. Mes drauge organizuodavome daug sportinių švenčių - ir laivuose, ir krante. Kartu teko dirbti „Lietuvos jūrų laivininkystėje“. Jis visada buvo labai aktyvus, sportiškas, energingas. Dar praėjusią savaitę su Kazimieru kalbėjomės, juokavome, šypsojomės, jis dar turėjo daug ateities planų, svajojo suorganizuoti jubiliejinį savo vardo krepšinio turnyrą. Labai gaila, kai pasaulį palieka tokios sportui atsidavusios asmenybės. Puikiai pamenu 1976 metus, kai mano kabinete, mums bekalbant, gimė idėja organizuoti šeimų krepšinio turnyrus, įsteigėme turnyro nugalėtojams prizus. Taip ir buvo užvestas šeimų krepšinio turnyrų varikliukas“, - pasakojo B. Vyšniauskas.

„Mielas Kazimierai, Tu daug ir nuoširdžiai dirbai organizuodamas įvairius renginius, daug savęs atidavei Lietuvos žmonėms. O ten, kaip Auruškevičius sakė, jis treniruos futbolo komandą, o Tu būsi vyriausiasis krepšinio treneris. Užuojauta artimiesiems“, - „Facebook“ prie komentarų rašė B. Vyšniauskas.

Apie K. Budrį itin šiltai atsiliepė ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas: „Iš Dievo rankų į Dievo rankas... Telydi paguoda ir dvasinė stiprybė artimuosius šią sunkią skaudžios netekties valandą. Tos stiprybės reikia ir visiems mums, klaipėdiečiams, nes netekome ne tik Klaipėdos miesto garbės piliečio, bet ir išskirtinai iškilios ir garbingos Asmenybės, kurios veikla bus aukso raidėmis įrašyta į Klaipėdos miesto istoriją. O ženklūs darbai ir unikalūs sumanymai bei jų įgyvendinimas ir ateityje ne tik visada bus siejama su šiuo garbingo Žmogaus ir Piliečio vardu, bet bus ir geriausias paminklas jo atminimui amžiams...“

Lietuvos šeimų krepšinio lygos prezidentas, prisidėjęs prie K. Budrio šeimų krepšinio turnyrų organizavimo, Rimantas Cibauskas teigė, kad K. Budrį visada prisimins kaip itin šiltą, sportišką ir optimistišką asmenybę.

„Jis man visada asocijavosi su tikru klaipėdiečiu, kuris gyveno jūreivišką ir itin sportišką gyvenimą. Tryško gera nuotaika, optimizmu. Visada jausdavosi, kad Kazimieras nori padėti kitiems. Ta jo misija - suburti šeimas, organizuoti šeimų krepšinio turnyrus - išties didinga. Tai, kad jis buvo pripažintas Klaipėdos miesto garbės piliečiu - taip pat daug ką pasako. Jis nusipelnė tik pačių gražiausių žodžių. Liūdna, kad netekome tokios garbingos asmenybės. Nuoširdi užuojauta artimiesiems. Tikėkimės, kad tą jo misiją tęs kiti žmonės ir K. Budrio šeimų turnyras dar gyvuos ilgus dešimtmečius ar net šimtmečius“, - kalbėjo R. Cibauskas.

Artimas K. Budrio bičiulis Klaipėdos sportininkų namų vadovas Algirdas Vaicekauskas internete liūdną žinią pranešė taip: „Netekau dar vieno draugo... Išskubėjo pas Algirdą Auruškevičių į „U19 komandą„. Kazimierai, kur Tu buvai, ten visus užburdavai sportu, įtraukdavai į varžybų azartą, rengdavai bėgimus ir varžytuves. Mielas mano bičiuli, Tu pragyvenai gražų, prasmingą, kupiną įvykių gyvenimą ir palikai tradicijas šeimų krepšiniui, kurį mes tęsime ir kasmet susirinkę, į dabar jau Kazimiero Budrio taurės atminimo šeimų krepšinio turnyrą minėsime, pagerbsime Tave, Didis klaipėdieti. Lai bus lengva Klaipėdos žemė. Aš net galvoju, kad mes Tave išlydint kaip meno, kultūros ir sporto žmogų, palydėsime aplodismentais... neįprasta? Bet bus teisinga, nes Tu, Kazimierai, jų nusipelnei. AtA“, - rašė A. Vaicekauskas.

Lietuvos krepšinio federacija, kurios prezidentas yra legendinis krepšininkas Arvydas Sabonis, visos bendruomenės vardu išreiškė nuoširdžią užuojautą veliono šeimai ir artimiesiems.

Su Kazimieru Budriu atsisveikinti galima vasario 22 dieną (penktadienį) nuo 14 val. „Aternos“ laidojimo namų didžiojoje salėje (Joniškės g. 36). Velionis bus laidojamas vasario 23 dieną (šeštadienį) 12.30 val. Lėbartų kapinėse.

Paulius Matulevičius